Prieš metus lankydamasi Klivlande (JAV) Lietuvių namuose skaičiau paskaitą apie „Dirvos“ redaktorių Vytautą Gedgaudą, taip pat turėjau garbės tautiečių susitikime Vytauto Gedgaudo našlei Stefanijai perduoti Vilniaus universiteto rektoriaus padėką už nuoširdų bendradarbiavimą su VU žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetu, už tai, kad žurnalistikos specialybės studentams beveik 20 metų teikiama ponios Stefanijos ir Vytauto Gedgaudo giminaičių bei bičiulių įsteigta vardinė Vytauto Gedgaudo stipendija.
Po susitikimo prie manęs priėjo pagyvenęs žmogus, prisistatė esąs Tauris Steponas Juodvalkis ir pasiteiravo, ar Dainų šventės dienomis negalėčiau jam surengti ekskursijos po senąjį Vilniaus universitetą. Išsyk sutikau, tačiau mane sudomino, kodėl viešėdamas Lietuvoje norįs pamatyt būtent Vilniaus universitetą. Tuomet ponas Tauris Steponas man paaiškino, kad jo a.a. Mama buvo ištekėjusi už buvusio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojo Felikso Mackaus. Esą iš jo daug girdėjęs pasakojimų apie Universitetą, todėl jam rūpi pačiam pamatyti Alma Mater, kuri buvo brangi jo mamos sutuoktiniui, Feliksui Mackui (1911-1978).
Grįžusi į Lietuvą pradėjau ieškoti Felikso Mackaus pėdsakų.
Gana išsami teisininko Felikso Mackaus (g. 1911-07-24) biografija pateikta Bostone leistoje Lietuvių enciklopedijoje[1]. Deja, šie duomenys buvo publikuoti jau po F. Mackaus mirties (1978-09-25 Cleveland, Ohio), todėl galbūt joje palikta ir tam tikrų netikslumų.
Kažkodėl gimimo vieta nurodytos Kriaunos, o ne Narkūnų kaimas. Kriaunos (Krewnie) kaip F. Mackaus gimimo vieta nurodyta ir neseniai Lenkijoje išleistame profesoriaus Mykolo Romerio dienoraščių 5 tome.[2]
Nors Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose, pavyzdžiui, 1935 metais F. Mackaus rašytoje autobiografijoje[3], jis pats nurodo savo gimtinę – Narkūnų kaimą. Turint minty aplinkybę, jog iki 1936 metų Ragelių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (o jai ir priklausė Narkūnų kaimas) buvo filijinė, todėl, iki ji tapo parapijinė, įprastos apeigos (krikštas, santuoka, pan.) čia vykdavo gana retai, tik ypatingais atvejais.
Vis dėlto autorei pavyko Lietuvos valstybiniame istorijos archyve pavyko rasti Ragelių bažnyčios 1911 metų liepos 31 dienos įrašą, kuriame rašoma, kad pakrikštytas Tadeušo, sūnaus Felikso ir Anelijos, gimusios Žumbakytės, sūnus Feliksas, gimęs 1911 metų liepos 24 dieną Narkūnų kaime, Obelių valsčiuje. Tame pačiame įraše nurodyti krikšto tėvai: Juozas Žumbakis ir Teofilė Puriuškienė, Joakimo Puriuškio žmona[4].
Pradėjusi ieškoti Felikso Mackaus atminties ženklų jo gimtosiose Rokiškio apylinkėse, buvau nustebinta vienos detalės. Kai susisiekiau su iš Narkūnų kaimo kilusiu inžinieriumi Antanu M. Puriuškiu (g.1935), nemažai rašiusio kraštotyros knygų ir straipsnių apie savo gimtinę ir jo žmones[5], išgirdau pasakojimą apie tai, kaip Feliksas Mackus pateko į Kauną, pas profesorių Mykolą Romerį (1880-1945), kurio gimtasis Bagdoniškio dvaras visai netoli Narkūnų.
Būtent A. M. Puriuškis man ir priminė prieš du dešimtmečius „Versmės“ leidyklos išleistą monografiją „Obeliai. Kriaunos“, kur publikuojami prisiminimai apie prof. M. Remerį.[6] Jis papasakojo vieną labai jautrų epizodą iš profesoriaus našlės Jadvygos Čepaitės-Remerienės (1905-1988) prisiminimų (pasirodo, užrašytų mano pačios!)[7] Tuose prisiminimuose profesoriaus našlė, ponia Jadvyga ne tik vaizdingai papasakoja, kaip į Bagdoniškio dvarelį iš Narkūnų kaimo atėjo moterytė pas profesorių prašyti pagalbos, kad sūnus, labai gerai baigęs mokyklą ir studijuoti nori, pasako, kad tas vaikas ir buvo Feliksas Mackus, o paskui net kelis kartus pabrėžia, jog gabus labai buvo.[8]
Tai labai jautrus epizodas, susijęs su Feliksu Mackumi. Turbūt reikėtų atskiro straipsnio apie profesoriaus M. Romerio įtaką jauno žmogaus, narkūniečio Felikso Mackaus vertybinėms nuostatoms, jo profesinei ir mokslinei veiklai (tikiuosi, kad tai padarysiu, nes profesoriaus M. Romerio dienoraščiuose labai daug subtilių ir vertų dėmesio detalių apie bendravimą su F. Mackumi ir pan.).
1929 metais Feliksas Mackus baigė Rokiškio valstybinę gimnaziją, metus mokėsi Kauno meno mokykloje. Studijuoti teisę Kauno universitete pradėjo 1930 metais ir su pagyrimu studijas baigė 1935 metais[9]. Paryžiaus Sorbonos universitete apgynė teisės daktaratą iš konstitucinės teisės[10].
1939 metais Vytauto Didžiojo universitetas išleido Felikso Mackaus išverstą iš prancūzų kalbos Jean Jaques Rouseau (Žano Žako Ruso) veikalą „Visuomenės sutartis“ su vertėjo Felikso Mackaus įvadu, kuris, šių dienų požiūriu, yra atskiras, fundametalus mokslo darbas. Beje, 2015 metais „Vagos“ leidykla išleido Jean Jaques Rouseau veikalą „Visuomenės sutartis“, kurį iš prancūzų kalbos vertė Feliksas Mackus[11]. Tik, deja, be įvado.
Apgynęs teisės daktaro laipsnį, grįžo į Lietuvą ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete Teisės fakultete, buvo profesoriaus Mykolo Romerio asistentas. Pirmosios bolševikų okupacijos metais (1940-1941) sovietų valdžios buvo išmestas iš darbo Universitete ir, kaip pats rašė, tą laiką praleido be darbo, be jokių pragyvenimo šaltinių, slapstydamasis kaime, pas mamą[12]. Vokiečių okupacijos metais profesoriaus M. Romerio vėl buvo pakviestas dirbti į Vilniaus universitetą, tačiau darbas truko neilgai, nes vokiečiai uždarė Universitetą.
Tuo pat metu F. Mackus dirbo ir žurnalistinį darbą lietuviškos spaudos redakcijose. Artėjant antrai bolševikų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Ten gyvendamas dirbo vertėju karo pabėgėlių globos tarptautinėje organizacijoje (International Refugee Organization, IRO).
1950 metais gavo leidimą atvykti į JAV. Atvykęs apsigyveno Klivlande (Cleveland), Ohajaus valstijoje. Pagal JAV įstatymus teisininko darbo (nors ir turėjo Sorbonos universiteto teisės daktaro diplomą!) negalėjo dirbti. Būtina buvo dar trejus metus studijuoti Amerikos teisę, o tam reikėjo pinigų. Todėl dirbo mechaniku geležinkelio bendrovėje. Tačiau visą savo gyvenimą paskyrė lietuviškai veiklai – aktyviai dalyvavo lietuvių įvairių organizacijų veikloje, rašė lietuviškai spaudai.
Būdamas šešiasdešimties vedė našlę, jau užauginusią du sūnus, Anastaziją Juodvalkienę (1913-2001). Klivlande apsilankiau jau praėjus keturiasdešimčiai metų po Felikso Mackaus mirties. Susipažinau su jo posūniais Tauriu Steponu ir Gediminu Franku Juodvalkiais, kurie maloniai prisiminė savo, jau mirusios, Mamos sutuoktinį Feliksą. Jie pabrėžė, kad Feliksas Mackus buvo labai aukštos inteligencijos žmogus, eruditas, taip pat labai jautrus žmogus, daugeliui lietuvių padėdavęs patarimais (juk vis dėlto turėjo teisininko išsilavinimą, mokėjo daug kalbų) ir parama. Jie pasakojo, kad jų Mama ištekėjo už Felikso 1972 metais, kai abu sūnūs buvo suaugę, studijavo universitete kitame mieste. Tad susitikdavo Klivlande, kai atvažiuodavo paviešėti pas Mamą. Iš tų susitikimų abu posūniai prisimena Feliksą šviesiai, pagarbiai ir tauriai.
Namuose Feliksas turėjo didžiulę biblioteką ir po sunkaus darbo geležinkelyje joje dirbdavo: vertė iš prancūzų kalbos, rašė straipsnius lietuviškai spaudai. Feliksas Mackus tragiškai žuvo 1978 metais. Palaidotas Klivlande, Visų Sielų kapinėse.
Tikiuosi, ši mano pateikta informacija padės praplėsti žinių lauką apie rokiškėną Feliksą Mackų. Teisininką, vertėją ir spaudos darbininką iš Narkūnų kaimo.
Tekstas publikuotas žurnale „Prie Nemunėlio“, 2019 Nr.1(42).
[1] J.L. [Jonas Leonas]Mackus Feliksas // Lietuvių enciklopedija: Lietuvių enciklopedijos leidykla, South Boston, 1985, T. 37, p.364.
[2] Michal Romer. Dzienniki, tom 5: 1931-1938, Warszawa: KARTA, 2018, p.24
[3] LCVA, f. 391, ap.9, b.564, l.10
[4] LVIA, f. 669, ap.6, b. 143, l.33, Nr.40.
[5] Feliksas Mackus ir jo artimieji// Antanas M. Puriuškis. Pietryčiuos nuo Ragelių. Vilnius, 2009, p. 41-46.
[6] Prisiminimai apie prof. M. Remerį/ Užrašė J. Varapnickaitė// Lietuvos valsčiai. Obeliai. Kriaunos. Vilnius:Versmė, 1998, p. 182-194.
[7] Per 1980 metų rugpjūtį vykusią Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos ekspediciją Obeliuose ir Kriaunose.
[8] Prisiminimai apie prof. M. Remerį/ Užrašė J. Varapnickaitė// Lietuvos valsčiai. Obeliai. Kriaunos. Vilnius:Versmė, 1998, p. 189.
[9] LCVA, f. 391, ap.9, b.564, l.11
[10] J.L. [Jonas Leonas]Mackus Feliksas // Lietuvių enciklopedija: Lietuvių enciklopedijos leidykla, South Boston, 1985, T. 37, p.364.
[11] Jean Jaques Rouseau.Visuomenės sutartis. / Iš prancūzų kalbos vertė Feliksas Mackus, Vilnius: Vaga, 2015, 176 p.
[12] LCVA, f. 762, ap.2, b.695, l.187.